div>

SURA AL-MUDDASSIR المدَّثِّر (Susivyniojęs)

Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.

1. O tu, kuris susivyniojęs!
2. Kelkis ir perspėk!
3. Ir Viešpatį savo aukštink!
4. Ir drabužius savo valykis!
5. Ir šalinkis šlykštybių (stabų)!
6. Ir nerodyk malonės, daugiau siekdamas!
7. Ir kentėk dėl savo Viešpaties!
8. O kai papūs į Ragą,
9. ta diena - bus Sunki diena.
10. Nelengva netikintiems.
11. Palik Mane ir tą, kurį Aš sukūriau vienišą,
12. kuriam dovanojau didelį turtą,
13. ir sūnus, kurie buvo šalia jo -
14. ir buvo jam šis pasaulis paskleistas dosniai.
15. Paskui kaulija jis, kad Aš jam pridėčiau.
16. Kur tau! Jis užsispyręs neigė Mūsų apreiškimus.
17. Aš liepsiu jam lipti (į kalną Pragare).
18. Jis pagalvojo ir apskaičiavo.
19. Tepražūsta jis! Kaip jis apskaičiavo!
20. Tepražūsta jis darkart! Kaip apskaičiavo!
21. Paskui jis pažvelgė!
22. Paskui paniuro ir susiraukė,
23. paskui nusisuko ir pasipūtė/
24. ir tarė: „Nieko kito čia, tik burtai, kurie perduodami!
25. Nieko kito, tik žmonių kalbos!“
26. Įmesiu As jį Pragaran!
27. O kas tau paaiškins, kas yra „Pragaras“?
28. Nepasigaili jis ir nepalieka -
29. odos svilintojas.
30. Virš jo - (angelų) devyniolika.
31. Skyrėme Mes ugnies valdytojais tiktai angelus ir numatėme jų skaičių tik išmėginimu tiems, kurie netiki, kad įsitikintų tie, kuriems duota Knyga, ir pastiprintų tikėjimą tų, kurie patikėjo. Ir kad neabejotų tie, kam duota Knyga, ir tikintieji. Ir kad paklaustų tie, kurių širdys nesveikos, ir netikintieji: „Ką norėjo pasakyti šituo Allahas, kaipo palyginimu? “ Taip suklaidina Allahas, ką nori, ir veda tiesiu keliu, ką nori, ir niekas nepažįsta tavo Allaho karių, išskyrus Jį, o tai - geriausias Priminimas žmonėms.
32. O taip! Prisiekiu mėnuliu!
33. Prisiekiu naktim, kai jinai atsitraukia,
34. ir aušra, kai jinai pasirodo!
35. Juk tai - vienas iš didžiausių reiškinių
36. perspėjančių žmoniją,
37. tiems, kas iš jūsiškių panorės eiti pirmyn (teisingu keliu) arba trauktis atgal (į netikėjimą).
38. Kiekviena siela - įkaitė to, ką įgijo,
39. išskyrus dešinės pusės žmones -
40. Rojaus soduose jie klausinės vieni kitus
41. apie nusidėjėlius:
42. „Kas atvedė jus į Pragarą?“
43. Jie sako: „Mes nebuvome iš besimeldžiančiųjų,
44. ir nepamaitinome vargšo,
45. ir mes klimpome tuščiažodžiavime su įklimpusiais,
46. ir paskelbėm melu teismo dieną,
47. kol nepasiekė mūs įtikinimas (mirtis).“
48. Ir nepadės jiems užtarėjų užtarimas.
49. Kas gi jiems yra? Kodėl jie nusigręžia nuo Priminimo,
50. tarsi būtų išgąsdinti asilai,
51. kurie sprunka nuo liūto?
52. Bet juk kiekvienas iš jų nori, kad jam įteiktų išskleistus ritinėlius.
53. Bet ne! Jie nebijo Paskutiniojo gyvenimo!
54. Bet ne! Juk tai - Priminimas,
55. ir, kas norės, prisimins jį.
56. Bet neprisimins jie, jeigu nepanorės Allahas: Jis vertas baimės ir Gebantis atleisti!