Sura Al-Kalam

SURA AL-KALAM القَلَم (Rašomoji nendrė)

Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.

1. N ūn. Prisiekiu rašomąja nendre ir tuo, ką jie rašo!
2. Tu iš savo Viešpaties malonės nesi apsėstasis
3. ir iš tiesų tau - atlygis neišsenkantis,
4. ir iš tiesų tavo būdas (charakteris) nuostabus.
5. Ir štai tu pamatysi, ir jie pamatys,
6. kuris iš jūsų paliestas beprotybės.
7. Iš tiesų tavo Viešpats geriau žino tuos, kas išklydo iš Jo kelio, ir Jis geriau žino einančius tiesiai!
8. Tad nepasiduok kaltinantiems melu!
9. Jie norėtų, kad tu būtum nuolaidus, tada ir jie būtų nuolaidūs.
10. Tad nepasiduok bet kuriam mėgėjui prisiekinėti, niekingajam,
11. šmeižikui, išnešiojančiam paskalas,
12. trukdančiam gėriui, peržengiančiam ribas, nusidėjėliui,
13. žiauriam, be to, apsišaukėliui,
14. kad ir turėtų daug turto ir sūnų.
15. Kai jiems skaitomi Mūsų posmai, jis kalba: „Pirmtėvių legendos!“
16. Mes uždėsim jam žymę ant straublio (nosies)!
17. Mes išmėginome juos taip, kaip buvo išbandyti sodo valdytojai, kai prisiekė, kad būtinai surinks (vaisius) jame iš ryto,
18. ir nepadarė išlygos (pamiršo pasakyti: „Jeigu tik pageidaus Allahas“).
19. O naktį, kai jie miegojo, jų sodą ištiko tavo Viešpaties bausmė.
20. Ir iš ryto jis buvo panašus į tamsią naktį (sunaikintas).
21. Ir šaukė jie vienas kitam ryte:
22. „Eime į jūsų sodą, jeigu jūs rengiatės surinkti (vaisius)!“
23. Ir pajudėjo, tyliai tardamiesi:
24. „Tegul neįsileidžia niekas iš jūsų šiandien pas save neturtėlio.“
25. Ir išėjo jie rytą, galvodami neįleisti.
26. O pamatę jį, tarė: „Iš tiesų mes išklydom iš kelio!
27. O ne! Mes netekom šito!“
28. Ir tarė vidurinysis iš jų: „Nejaugi aš nesakiau jums: „Kad reikėjo šlovinti (Allahą)!“
29. Jie tarė: „Šlovė Viešpačiui mūsų! Mes buvome neteisingi.“
30. Ir ėmė jie vieni kitiems prikaišioti;
31. kalbėjo: „Vargas mums! Mes buvome piktadariai!
32. Galbūt mūsų Viešpats pakeis mums jį geresniu. Juk mes kreipiamės į savo Viešpatį!“
33. Tokia nuobauda! O juk paskutiniojo gyvenimo bausmė dar didesnė, kad jie tik žinotų!
34. Iš tiesų dievobaimingiesiems pas jų Viešpatį - palaimos Sodai!
35. Negi Mes musulmonus prilyginsim nusidėjėliams?
36. Kas jums? Kaip jūs teisiate?
37. Negi jūs turite Knygą, iš kurios mokotės?
38. Iš tiesų jums joje - tai, ką jūs sau pasirenkate!
39. Ar jūs turite Mūsų priesaikas, kurios bus išsaugotos lig prikėlimo dienos, kad jums bus tai, ką jūs patys nuspręsite!
40. Paklausk jų, kas iš jų tai patvirtina.
41. Ar jie turi bendrininkų? Tegul jie atveda savo bendrininkus, jeigu jie sako tiesą, -
42. tądien, apsinuogins blauzda (žmonės nuogi būdami eis į Paskutinį teismą) ir bus pašaukti nusilenkti, o neįstengs to padaryti.
43. Nudelbtos jų akys,* pervėrė juos pažeminimas, o buvo šaukiami anksčiau nusilenkti, kai jie buvo sveiki.
44. Tad palik Mane su tuo, kas laiko melu šį pasakojimą; Mes palaipsniui sunaikinsime juos taip, kad jie net nesužinos.
45. Ir atidėsiu Aš jiems, tačiau Mano gudrybė stipri.
46. O gal tu nori iš jų atlygio, o juos slegia skolos?
47. O gal pas juos tai, kas paslėpta, o jie jį užrašinėja?
48. Tai pakentėk iki savo Viešpaties sprendimo ir nebūk panašus į tą, kuris banginyje. Štai jis ėmė šauktis, būdamas prislėgtas.
49. Jeigu jo nebūtų palietusi jo Viešpaties malonė, tai jis būtų išmestas atviroje vietovėje gėdingai.
50. Bet jo Viešpats išsirinko jį ir padarė jį teisinguoju.
51. Išties, netikintieji pasiruošę priversti tave paslysti savo žvilgsniais, girdėdami Paminėjimą, ir jie sako: „Iš teisybės, jis juk apsėstasis!“
52. Tačiau tai nieko kito, kaip Priminimas pasauliams!