Sura Kaf

SURA KAF قٓ

Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.

1. Kaf. Prisiekiu šlovinguoju Koranu!
2. Taip! Nustebo jie, jog atėjo pas juos perspėjantis skelbėjas iš jų tarpo, ir tarė netikintieji: „Tai kažkas keisto!
3. Nejaugi (prisikėlimas įvyks) kai mes numirsim ir pavirsim į dulkes?.. Tai - sugrįžimas tolimas?“
4. Mes žinome, ką žemė iš jų atima, ir Mes turime saugančią Knygą.
5. Bet palaikė jie melu tiesą, kai jinai atėjo pas juos, o dabar jie sutrikę.
6. Nejaugi jie nežvelgė į dangų viršum jų, kurį Mes iškėlėme ir išdabinom, ir nerasi jame jokių sprogymių?
7. Ir žemę Mes išplėtėm ir įtaisėme joje tvirtai stovinčius (kalnus) ir išauginome joje įvairiausias puikias augalų poras
8. Kaip paaiškinimą ir priminimą - kiekvienam besikreipiančiam (į Allahą) vergui.
9. Ir nuleidome Mes iš dangaus palaimintą vandenį ir išauginome juo sodus bei grūdingus pasėlius,
10. ir palmes aukštąsias - jų vaisių kekės rikiuojasi eilėmis -
11. vergų daliai, ir atgaivinome juo mirusią šalį (žemę). Toks bus ir išėjimas (iš kapų)!
12. Laikė melagiais (pranašus) ir iki jų Nuho (Nojaus) tauta ir Rasso gyventojai, ir samudiečiai,
13. ir adiečiaiy ir Faraono tauta, ir Lūto (Loto) broliai,
14. ir Aikos gyventojai, ir Tubbo tauta, - visi palaikė melagiais pasiuntinius, ir išsipildė Mano perspėjimas.
.15. Negi Mes išsekome per pirmąjį kūrimą? Taip - jie abejoja naujuoju sukūrimu (prikėlimu).
16. Mes jau sukūrėme žmogų ir žinom, ką kužda jam siela; o Mes arčiau jo, nei kaklo arterija.
17. Štai priima (užrašinėja darbus) du priėmėjai (angelai), sėdintys iš dešinės ir iš kairės.
18. Užtenka jam ištarti žodį ir prie jo jau stovi prižiūrėtojas.
19. Ir ateis mirties agonija iš tiesų: štai ko tu vengei!
20. Ir papūs į Ragą: tai - diena pažadėtoji!
21. Ir ateis kiekviena siela, o su ja varovas ir liudininkas.
22. Nepaisei šito lig šiolei, ir Mes nutraukėm nuo tavęs tavo apdangalą, ir tavo žvilgsnis šiandien užaštrėjęs.
23. Ir tars jo draugas (angelas): „Štai ką aš paruošęs.“
24. Dviese meskite Pragaran kiekvieną netikintį, užsispyrėlį,
25. neleidžiantį daryt gerus darbus, nusikaltėlį, skleidžiantį abejones,
26. tą, kuris greta Allaho pastatė kitą dievą: tad meskite jį ten, kur žiaurios kančios!
27. Tars jo draugas (šėtonas): „Viešpatie mūs, aš nestūmiau jo (iš kelio); jis pats buvo smarkiai pasiklydęs!“
28. Tarė Jis: „Nesiginčykite Mano akivaizdoje: Aš perspėjau jus grasinimu.
29. Mano Žodis nesikeičia, ir nesu As neteisingas Savo vergams.“
30. Ir tądien Mes tarsime Pragarui: „Ar tu jau prisipildei?“ - ir tars jisai: „Ar nėr ką pridėti? “
31. Ir priartintas bus Rojus dievobaimingiesiems arčiau jų.
32. Štai kas pažadėta kiekvienam jūsų atgailaujančiam, besilaikančiam (religijos taisyklių),
33. tam, kuris bijojo Gailestingojo, Jo nematydamas, ir atėjo besikreipiančia širdimi.
34. Jiems bus pasakyta: „Įženkite tenai su taika, tai - amžinybės Diena.“
35. Jiems - tai, ko jie ten įsigeis, o iš Mūsų - jiems priedas.
36. Kiek pražudėme Mes gentkarčių iki jų; jos buvo galingesnės už jas. Jos klajojo žemėje. Ar galėjo jos to išvengti?
37. Iš tiesų čia - priminimas tam, kuris turi širdį, arba tam, kuris klausosi ir tai paliudija!
38. Ir sukūrėme Mes padanges ir žemę, ir tai, kas tarp jų, per šešetą dienų, ir nepalietė Mūsų nuovargis.
39. Tad kentėk tai, ką jie kalba, ir skelbk šlovę savo Viešpaties prieš patekant saulei ir prieš nusileidžiant,
40. ir naktį šlovink Jį, ir po nusilenkimų prie žemės.
41. Ir įsiklausyk tądien, kai paskelbs šaukiantysis iš netolimos vietos.
42. Tądien, kai jie išgirs klyksmą, iš tikrųjų: tai - Diena išeities (iš kapų).
43. Iš tiesų Mes suteikiam gyvenimą ir numariname, ir pas Mus sugrįžtis!
44. Tądien, kai žemė perskils, (išvesdama) juos skubančius; šis surinkimas Mums lengvas!
45. Mes geriau žinom, kai jie kalba, ir tau nereikia jų priversti. Skelbk Koraną kaip priminimą tiems, kurie bijo Mano perspėjimo!