Sura Ghafir

SURA GHAFIR المُؤمن (Atleidžiantis)

Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.

1. Cha, mym.
2. Knyga apreikšta Allaho, Galingojo, Išmintingo,
3. Atleidžiančio nuodėmes ir Priimančio atgailą, smarkiai Baudžiančio, dosnybių Valdytojo. Nėr dievybės, išskyrus Jį; pas Jį sugrįžimas.
4. Dėl Allaho apreiškimų ginčijasi tik netikintys... Tegul tavęs nesuklaidina jų išsisukinėjimai žemėje.
5. Iki jų melagiais (pranašus) laikė Nuho (Nojaus) tauta ir partijos (tautos) po jų; ir kiekviena taikėsi sučiupti savo pasiuntinį (pakenkti jam), ir griebdavosi melo, kad juos paneigtų. Tačiau Aš juos nutvėriau, ir kokia buvo Mano nuobauda!
6. Taip išsipildė tavo Viešpaties Žodis tiems, kurie netikėjo, kad jie - ugniabuviai!
7. Tie, kurie neša Sostą ir kurie aplinkui jį aukština savo Viešpatį, šlovindami Jį, ir tiki Jį, ir meldžia atlaidos tiems, kurie patikėjo: „Viešpatie mūs, Tu aprėpi viską Savo malone ir žinojimu! Tad atleisk tiems, kurie atgailavo ir pasekė Tavuoju keliu, ir apsaugok juos nuo Pragaro kančių!
8. Viešpatie mūs, ir įvesk juos į Edeno sodus, kuriuos Tu jiems pažadėjai ir tiems, kas dori iš jų tėvų ir žmonų, ir jų palikuonių. Tu juk Galingas, Išmintingas!
9. Ir apsaugok juos nuo blogybių, o ką Tu apsaugosi nuo blogybių tądien, tai jis bus tas, kurio Tu pasigailėjai. O tai - didelis laimėjimas!“
10. Iš tiesų tie, kurie netikėjo, bus pasaukti: „Allaho neapykanta didesnė už jūsų neapykantą patiems sau, kai buvote šaukiami tikėti, o jūs likote netikintys!“
11. Jie sakys: „Viešpatie mūs, Tu numarinai mus dusyk ir atgaivinai mus dusyk. Mes pripažinome savo nuodėmes; ar nėra kelio išeiti?“
12. Tai jums už tai, kad šaukiant vienatinį Allahą, jūs netikėjote, ir tik pridurdami Jam sėbrus - tikėjote. Juk sprendimas priklauso Allahui, Aukščiausiajam, Didžiajam.
13. Jis - Tas, Kuris rodo jums Savo ženklus ir nuleidžia jums iš dangaus prasimaitinimą; bet (tai) atsimena tiktai tas, kuris kreipiasi (į Allahą)!
14. Tad šaukitės Allaho, išgrynindami priešais Jį savo tikėjimą, nors ir nekęstų to netikintys!
15. Išaukštintas laipsniais, Sosto Valdytojas; nuleidžia (siunčia) Jis dvasią (apreiškimą) Savo valia tam, kuriam nori iš vergų Savo, kad perspėtų apie Susitikimo dieną.
16. Tądien, kai jie stos (stovės ant žemės paviršiaus po prisikėlimo) priešais, nebus nuslėpta pas Allahą apie juos niekas. Kam gi priklauso valdžia šiandien? Allahui, Vieninteliam, Galingam!
17. Šiandien kiekviena siela gaus atlygį už tai, ką įgijo; nėra neteh sybės šiandien. Iš tiesų Allahas greitas atsiskaityti!
18. Ir perspėk juos apie dieną, kuri prisiartins, kai širdys pašoks į gerklę, gniauždamos ją. Nebus neteisingiesiems nei mylimojo giminaičio, nei užtarėjo, kurio kas klausytų.
19. Pažįsta Jis išdavikišką žvilgsnį ir tai, ką slepia krūtinės.
20. Allahas sprendžia teisingai, o tie, kuriuos jie šaukia vietoje Jo, nieko nelemia. Iš tikrųjų Allahas - Girdintis, Regintis!
21. Nejaugi jie nekeliavo žeme ir nematė, koks galas ištiko tuos, kurie buvo iki jų? O jie netgi buvo stipresni už juos savo galiomis ir paliktais pėdsakais žemėje. Ir sučiupo juos Allahas už jų prasikaltimus. Ir niekas negalėjo jų nuo Allaho apsaugoti.
22. Taip buvo todėl, kad ateidavo pas juos pasiuntiniai su Mūsų aiškiais ženklais jiems, o jie netikėdavo; ir sučiupo juos Allahas: juk Jis Stiprus, Galingas, kai reikia bausti!
23. Pasiuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų ženklais ir aiškiais įrodymais -
24. pas Faraoną ir Hamaną, ir Karūną. Ir tarė jie: „Burtininkas, melagis!“
25. O kai jis atėjo pas juos su tiesa nuo Mūsų, jie tarė: „Žudykite sūnus tų, kurie patikėjo, su juo ir palikite gyvas jų moteris!“ Tačiau netikinčių pinklės tėra paklydimas!
26. Ir tarė Faraonas: „Netrukdykite man, aš nužudysiu Mūsą (Mozę), ir tegu jis šaukia savo Viešpatį; aš bijau, kad jis pakeis jūsų religiją arba paskleis žemėje nedorą!“
27. Ir tarė Mūsa (Mozė): „Aš ieškau pagalbos Viešpaties savo ir Viešpaties jūsų nuo bet kurio išsiaukštinusiojo, kuris netiki atsiskaitymo Diena!“
28. Ir tarė tikintysis vyras iš Faraono giminės, slėpęs savąjį tikėjinią: „Nejaugi jūs žudysite žmogų už tai, kad jis sako: „Mano Viešpats - Allahas!“ Taigi jis atėjo pas jus su aiškiais ženklais nuo jūsų Viešpaties? Jeigu jis melagis, tai jo melas pakenks tik jam vienam; jeigu jis teisus, tai jus ištiks kas nors iš to, ką jis žada. Iš tiesų Allahas neveda to, kas švaistūnas ir melagingas!
29. O mano tauta! Šiandienius turite valdžią, kuria pirmaujate žemėje. Bet kas gi jus apgins nuo Allaho bausmės, jeigu ji jus užgrius?“ Tarė Faraonas: „Aš rodau jums tik tai, ką pats regiu (manau teisingu); aš vedu jus tik teisybės keliu.“
30. Ir tarė tas, kuris patikėjo: „O mano tauta! Ai bijau, kad jus ištiks tai, kas ištiko Sąjungininkų (bausmės) Dieną,
31. panašiai kaip kad buvo Nuho (Nojaus) tautai ir adiečiams, ir samudiečiams, ir tiems, kurie gyveno po jų. Iš tiesų Allahas nelinki neteisybės vergams!
32. O mano tauta! Aš bijau dienos, kai šauksitės vienas kito.
33. Tądien, kai atsuksite nugaras, bet niekas neapgins jūsų nuo Allaho. Ką Allahas išvedė iš tiesaus kelio, tam nėra vedlio!
34. Buvo atėjęs pas jus Jusufas (Juozapas) anksčiau su aiškiais ženklais, bet jūs nesiliovėte abejoti tuo, su kuo jis atėjo; o kai jis mirė, jūs tarėte: „Nesiųs Allahas po jo daugiau pasiuntinių!“ Taip, Allahas paklaidina tą, kuris peržengia ribą, abejoja!
35. Tie, kurie ginčijasi apie Allaho ženklus, neturėdami tam įrodymų, - didžiai nekenčia šito Allahas, o ir tie, kurie patikėjo! Taip Allahas užantspauduoja kiekvieno išsiaukštinusio tirono širdį!
36. Ir tarė Faraonas: „O Hamanai, pastatyk man bokštą, galbūt aš pasieksiu kelius -
37. dangaus kelius ir žvilgtelsiu į Mūsos (Mozės) Dievą; aš juk manau, kad jis melagis.“ Taip išgražintas buvo Faraonui jo darbų blogis ir išvestas jis iš kelio; ir visos Faraono klastos jo paties pražūčiai!
38. Ir tarė tas, kuris patikėjo: „O tauta mano! Sekite paskui mane, aš išvesiu jus į teisybės kelią!
39. O tauta mano! Juk šitas žemiškas gyvenimas - tėra daiktas, kuriuo tik pasinaudojama, o Busimasis - buvimo namai.
40. Kas daro blogį, gauna atlygį tiktai panašų. O tie iš vyrų ir moterų, kurie darė gėrį, būdami tikintys - tie įžengs į Rojų ir be galo ten bus apdovanoti.
41. O tauta mano! Kodėl aš šaukiu jus į išsigelbėjimą, o jūs šaukiat mane į Ugnį?
42. Jūs šaukiate mane netikėti Allahą ir pridurti Jam tai, apie ką neturiu žinojimo, o aš šaukiu jus pas Galingąjį, Atleidžiantį.
43. Neabejotina, kad tas, prie kurio jūs mane kviečiate, nėra nusipelnęs maldų nei šiame pasaulyje, nei Būsimajame gyvenime. Taip pat neabejotina, kad mūsų sugrįžimas pas Allahą ir kad peržengiantys ribas —ugniabuviai!
44. Jūs dar atminsite tai, ką jums sakau; perduodu savo reikalą Allahui; iš tiesų Allahas mato vergus!“
45. Ir apsaugojo jį Allahas nuo to blogio, kurį jie klastingai paruošė, o Faraono giminę apsupo (užgriuvo) pikta bausmė -
46. Ugnis, į kurią jie įstumiami, rytą ir vakarą, o tądien, kai išmuš Valanda... „Veskite Faraono giminę į didžiausias kankynes!“
47. Ir štai jie ginčijasi Ugnyje, ir sako silpnieji tiems, kurie išsiaukštino: „Iš tikrųjų mes buvome jūsų pasekėjai; ar neišvaduosite mūsų nors nuo dalies šios Ugnies?“
48. Ir tarė tie, kurie išsiaukštino: „Visi mes joje; iš tiesų Allahas taip nuteisė tarp vergų!“
49. Ir tarė tie, kurie Ugnyje, Pragaro sargams: „Maldaukite savo Viešpatį, kad Jis palengvintų jnum s mūsų kančias bent jau vienai dienai.“
50. Jie tarė: „Negi neaplankė jūsų pasiuntiniai su aiškiais ženklais?“ Jie tarė: „Taip.“ Jie tarė: „Tada maldaukite patys!“ Tačiau netikinčiųjų maldavimai beprasmiai!
51. Mes padėsim Savo pasiuntiniams ir tiems, kurie patikėjo žemiškame gyvenime ir tądien, kada stos liudininkai, -
52. tądien, kai nepadės netikintiems jų atsiprašymas (pasiteisinimai) - jiems prakeikimas, ir jiems - blogio buveinė!
53. Mes skyrėme Mūsai (Mozei) teisingą vedimą ir palikome kaip paveldą Knygą sūnums Israilo (Izraelio),
54. kaip teisingą vadovavimą ir priminimą turintiems proto.
55. Tai kentėk! Iš tiesų Allaho pažadas - tiesa; prašyk atleidimo už savo nuodėmę ir šlovink savo Viešpatį vakarą bei rytą!
56. Iš tiesų tie, kurie ginčijasi dėl Allaho apreiškimų neturėdami tam suteiktų įrodymų, - jų krūtinėse tėra vien didybė - jie jo (savo tikslo) nepasieks; tad ieškok prieglobsčio pas Allahą, - iš tikrųjų, Jis - Girdintis, Regintis!
57. Juk dangaus ir žemės sukūrimas daug didesnis (reikalas) nei žmonių sukūrimas, bet didžioji žmonių dalis (to) nenutuokia!
58. Nelygūs aklas ir regintis, ir tie, kurie patikėjo ir kūrė gėrį, ir kuriantysis blogį; mažai jūs atsimenate perspėjimus!
59. Iš tiesų Valanda ateis —nėr jokios abejonės dėl to, bet didžioji žmonių dalis netiki!
60. Ir tarė jūsų Viešpats: „Kvieskite Mane, Aš jums atsakysiu; iš tiesų, kurie iš didybės negarbina Manęs —eis Pragaran pažeminti!“
61. Allahas - Tas, Kuris davė jums naktį, kad jūs ilsėtumėtės jos metu, ir dieną tam, kad matytumėt. Iš tiesų Allahas - malonės žmonėms Valdytojas, bet didžioji žmonių dalis nedėkingi!
62. Toksai Allahas - jūsų Viešpats, visa ko Kūrėjas; nėr dievybės, išskyrus Jį. Kaip smarkiai esate nusisukę nuo tiesos!
63. Taip nusisukinėja nuo tiesos ir tie, kurie neigia Allaho apreiškimus.
64. Allahas - Tas, Kuris suteikė jums žemę buveine, o dangų skliautu, ir suformavo jus, ir puikius suteikė jums pavidalus, ir apdalijo jus gėrybėmis. Toksai Allahas - jūsų Viešpats. Tad palaimintas Allahas, pasaulių Valdovas!
65. Jis - Gyvas, nėr dievybės, išskyrus Jį; tad šaukitės Jo, švarindami priešais Jį tikėjimą! Šlovė Allahui, pasaulių Viešpačiui!
66. Sakyk: „Uždrausta man garbinti tuos, kurių jūs šaukiatės, išskyrus Allahą, po to, kai pasiekė mane aiškūs apreiškimai manojo Viešpaties, ir įsakyta man atsiduoti pasaulių Viešpačiui.“
67. Jis - Tas, Kuris sukūrė jus iš žemės dulkių, paskui iš lašo, paskui iš krešulio, paskui išvedė jus kaip kūdikius, paskui leido jums subręsti, paskui būti senukais, nors tarp jūsų yra ir tų, kurie miršta anksčiau, ir kad jūs pasiektumėte nustatytą terminą, - galbūt jūs susiprotėsite!
68. Jis - Tas, Kuris dovanoja gyvenimą ir numarina, o kai priima kokį nors sprendimą, tai užtenka ištarti: „Būk!“ - ir tai įvyksta.
69. Negi nematei tų, kurie ginčijasi dėl Viešpaties ženklų, kaip jie Nusisukę (nuo tiesos)? -
70. tie, kurie laiko melu Knygą ir tai, su kuo Mes siuntėme Savo pasiuntinius, tačiau jie sužinos,
71. kuomet su grandinėmis jiems ant kaklų ir pančiais - juos vilks
72. į verdantį vandenį, o paskui degins juos Ugnyje.
73. Paskui tars jiems: „Kur tie, kuriuos jūs prisiekdavote bendrininkais
74. Allahui? “ Jie tars: „Jie pasislėpė nuo mūsų. O mes netgi niekam ir nesimeldėm anksčiau.“ Taip Allahas išveda iš kelio netikinčiuosius!
75. Tai jums už tai, kad jūs džiūgavote žemėj neteisėtai, ir už tai, kad (labai jau) pūtėtės!
76. Ženkite pro Pragaro vartus amžinajam buvimui tenai! Šlykšti išsiaukštinusiųjų buvimo vieta!
77. Būk kantrus! Iš tiesų Allaho pažadas - tiesa. Mes galime atskleisti tau dalį to, ką jiems žadam, arba galime nuraminti mirčiai tave iki tol. O jie vis tiek bus sugrąžinti pas Mus.
78. Mes jau siuntėme pasiuntinius iki tavęs. Tarp jų yra tokių, apie kuriuos Mes tau papasakojome, o yra ir tokių, apie kuriuos Mes tau nepasakojom. Visi pasiuntiniai rodė ženklus tik Allahui leidus. O kai bus Allaho įsakymas, tada bus sprendžiama pagal teisybę, ir pralaimės tada tie, kurie kaltina melu.
79. Allahas - Tas, Kuris dovanojo jums gyvulius, kad vienais galėtumėte joti, o kitais - maitintis.
80. Iš jų jums nauda; ir kad su jais gautumėte tai, ko trokšta jūsų širdys, ir jais, o ir laivais jūs perkeliami.
81. Jis rodo jums Savo ženklus. Kurį gi iš Allaho ženklų paneigsite?
82. Negi jie nevaikščiojo žeme ir neregėjo, koks galas tų, kurie gyveno iki jų? Jie buvo gausesni ir stipresni savo galia bei žemėje paliktais pėdsakais. Bet neišgelbėjo jų tai, ką jie įsigydavo!
83. Ir kai atėjo pas juos Mūsų pasiuntiniai su aiškiais ženklais, džiaugėsi jie tomis žiniomis, kurios buvo pas juos, o tada juos apsupo tai, iš ko jie tyčiojosi.
84. O kai jie pamatė Mūsų bausmę, tai tarė: „Patikėjome mes Allahą Vienatinį ir atsižadėjom to, ką Jam priskirdavome į draugus!“
85. Bet nepadėjo jiems jų tikėjimas, kai jie išvydo Mūsų bausmę. Visada buvo toks Allaho nuosprendis Jo vergams. Būtent tada netikintieji patyrė nuostolį!