Ką sako Biblija apie Pranašą Muhameda

Versta is www.salaf.de
Šv. Korano vertimai: www.islamas.lt
Biblijos vertimas: www.biblija.lt Rubšio (ST) ir Kavaliausko (NT) vertimas, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Vienas iš islamo tikėjimo pagrindų nurodo tikėti į kitas Allah apreikštas knygas. Tai reiškia kad musulmonai neabejoja dieviškąja Biblijos kilme, vis dėlto jiems yra žinoma, kad bėgant amžiams, atvirkščai nei kad Šv. Koranas, pradiniai dabar turimos Biblijos raštai yra dingę arba pakeisti.
Krikščionys ypač pabrėžia, kad Biblijoje yra aprašoma nesuskaičuojama gausybė apreiškimų apie Allah siųstus pranašus. Deja daugelis žmonių laikančų save tikrais ir teisingais tikinčaisiais pateikia jų manymu gana svarų argumentą: Islamas nepripažįstamas Allah siųsta religija ir apreiškimu, todėl, jog Biblijoje, kurioje minima tiek daug pranašų, nėra nė žodžiu užsimenama apie dar vieną pranašą po Jezaus.

Anot šio argumento, tai leidžia abejoti dieviškąja Pranašo Muhamedo misija.

Argi gali taip būti, kad Biblijoje, 1000 pranašų knygoje nėra nei vienos nuorodos apie paskutinįjį pranaša, visų Allah siųstų pranašų eilėje?
Musulmonui yra pareiga paneigti neteisingą susidariusią nuomonę ir pateikti aiškius įrodymus. Šiame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos aspektus.

Atkreipkime dėmesį į Pakartotino Įstatymo Knygą

18 Išugdysiu jiems pranašą kaip tave iš jų giminių ir įdėsiu savo žodžius į pranašo lūpas. Jis pasakys jiems visa, ką būsiu jam įsakęs. 19 Jei kas nors neklausys žodžių, kuriuos pranašas kalbės mano vardu, aš pats pašauksiu jį už tai atsakyti. (5:18-19)

Be abejonės ši vieta iškart kunigų ir kitų krikščonių bus pritaikoma Jėzui. Panagrinėkime išsamiau šiuos žodžius: pranašą kaip tave.

Yra žinoma, jog Mozė kaip ir Jėzus buvo ir žydas ir pranašas. Šis sutapimas daugeliui atrodo pakankamas, teigti kad Jėzus ir esąs šis pranašas. Betgi tas pats sutapimas gal buti pritaikomi ir kitiems, kaip pvz.: Saliamonui, Ezecheliui, Danieliui, Jonui ir t.t.

Taigi, gal yra įrodymų, kad vis dėlto Jėzus nėra tas, kaip kad Mozė buvo?

* Pagal krikščoniškąjį supratimą Jėzus yra vertas tokio pat garbinimo kaip ir Dievas, Mozė tuo tarpu jokiu budu nesutapatinamas su Dievu.
* Jėzus turėjo mirti, kad išpirktų žmonijos nuodėmes, betgi Mozė neturėjo prisiimti svetimų šio pasaulio nuodėmių.
* Jėzus trečą dieną nužengė i pragarus, ko iš Mozės vėl nebuvo reikalaujama.

Todėl mes norime atkreipti dėmesį į Jėzaus, Mozės ir Muhamedo gyvenimo aplinkybes, norėdami atrasti tarp jų panašumus ir skirtumus.

1. Mozė ir Muhamedas abu turėjo fizinius tėvus, tuo tarpu Jėzus pagal krikščoniškąjį mokymą turejo fizine motina ir dangiskąjį tėva.
2. Mozė ir Muhamedas buvo pradėti normaliomis salygomis, tuo tarpu apie Jėzu evangelijoje pagal Luką skaitome:

31 Štai tu pradėsi įsčose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi. (Lk, 1:31)

34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu (Lk, 1:34)

Mato evangelijoje yra tokie žodžiai:

18 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėšča. (Mt, 1:18)

Islamiškoji samprata Jėzaus prad4jimą vaizduoja gražesniu ir paprastesniu budu, kadangi nieko nėra visagaliui Allah neįmanoma. Užtenka tik jo noro, kad kažkas ivyktų.

Ji sakė: „O mano pone, iš kur aš galiu turėti sūnų, jeigu manes joks vyras nelietė.“ Jis atsake: „Allah sukuria tai, ką nori, jei Jis ką nors nusprendžia, sako Jis jam: „Buk“, i tai yra.“ (Šv. Koranas 3:42)

3. Mozė ir Muhamedas abu buvo susituok i turėjo vaikų. Tuo tarpu Jėzus visą gyvenimą buvo skaistus ir bevaikis.
4. Mozė ir Muhamedas dar gyvendami savo bei kitų tautų buvo pripažinti pranašais. Be abejo abiems teko patirti sunkumų ir negandų iš saviškių, bet galiausiai abu dar prieš mirtį buvo savo tautos priimti kaip Allah siųsti pranašai. Tuo tarpu Jėzus pagal Joną:

11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. (Jn, 1:11)

Netgi dabar po daugiau nei 2000 metų, Jėzus žydų tautos yra nepripažistamas pranašu .

5. Muhamedas ir Mozė buvo savo tautai ne tik pranašai bet ir valdovai. Abiems per dieviškąjį apreiškimą buvo atsiųsti nurodymai kaip jų tautoms elgtis vienu ar kitu atveju, kas draudžiama kas leidžiama įvairiuose gyvenimo situacijose. Taip pat buvo ir kitu pranašų, kurie skelbė dieviškąjį apreiškimą žmonėms, bet nei vienas neužemė tokios padėties ir negavo tokių nurodymuų pranešti ir įvykdyti Allah valią. Tuo tarpu, paklaustas Poncijaus Piloto

36 Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš ča.“ (Jn, 18:36)

6. Muhamedas kaip ir Mozė perdave savo tautoms teisinius isakymus. Mozei perdavė ne tik 10 Dievo istatymų, bet ir didžiaja žydų gyvenimo dalį apimančas elgesio taisykles. Muhamedui tuo tarpu buvo perduotas su Šv. Koranu ir Sunna visiškai užbaigtas elgesio normų kodeksas. Apie Jėzų Mato evangelijoje galime rasti:

17 Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. (Mt, 5:17-18)

Jėzus buvo žydu tautos istatymų laikimosi grynas pavyzdys, jog tik nedaugelis galėjo jį apkaltinti jų negerbimu.

7. Muhameda ir Mozė mirė naturalia mirtimi, kaip tuo tarpu pagal krikščonis Jėzus mirė nepakeliamame skaume ir kančoje ant kryžiaus.
8. Muhamedas ir Mozė yra palaidoti ir tebeguli po žeme, tuo tarpu Jėzus pagal krikščonybę ižengė į dangų.

Taigi iš šio ir kitų pateiktų pavyzdžių galima matyti Mozės ir Muhamedo gyvenimo sutapimus, bet ne Jėzaus ir Mozės.


Dabar pabandykime susikonsentruoti į kitus Pakartotino Istatymo Knygoje išsakytus žodžius. Šį kartą atkreipkime i išsireiškimą: Išugdysiu jiems pranašą iš jų giminių

Biblija aprašo Abraomą kaip „Dievo draugą“. Abraomas turėjo dvi žmonas Sarah ir Hagar. Hagar pagimdė jam pirmą sūnų Izmaelį:

23 Tuomet Abraomas paėmė savo sūnų Izmaelį. (Pr. Kn, 17:23)

Vėliau Allah padovanojo Abraomui dar vieną sūnų Izaoką, šį kartą nuo Saros. Izmaelis ir Izaokas yra Abraomo sūnūs, taigi abu yra broliai ir jų palikuonys bus giminėmis. Apreiškimas aiškiai nurodo, kad minėtas pranašas, kuris busiąs kaip Mozė, kilsiąs ne iš Izraelio vaikų, bet is jų giminių. Tokiu budu spėjam, kad Muhamedas yra Izraelitų giminaitis, kadangi jis buvo arabas, o arabai yra palikuonys Izmaelio, sūnaus Abraomo.

Mūsų nadojamoje ištraukoje iš Pakartotino Istatymo knygos, dar randame tokius žodžius: įdėsiu savo žodžius į pranašo lūpas.

Tai reiškia, kad ateisiantis pranašas kalbėsiąs ne iš savęs, bet Allah siųstais žodžiais.Iš istorijos žinome, jog Muhamedas buvo apie 40 metų, kai jam angelas Gabrielius atnešė Allah siųstą žinią žmonėms. Šv. Korane tai apreikšta tokiais žodžiais:

1. Sakyk! (Skaityk!) Vardan Tavo Viešpaties ir Saugotojo, kuris sukūrė,
2. Sukūrė žmogų iš krešulio.
3. Sakyk! (Skaityk!) ir Tavo Viešpats yra pats dosniausias,
4. Jis, kuris išmokė naudotis plunksna,
5. Išmokė žmogų to, ko tas nežinojo. (Šv. Koranas 96:1-5)

Per 25 pranašavimo metus, Allah per Gabrielių perdavė Muhamedui visa apreikima ne bet kokiu, bet žodiniu budu surą po suros, „idėdamas juos i Pranašo lupas“. Muhamedo patyrimai Hiros kalne, kuris žinomas kaip Jabal al Nur, Šviesos kalnas, įgyvendina dar vieną espekta kito biblijinio apreiškimo, kurį randame Izaijo knygoje:

11 Viso to regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ji duodama mokančam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“  šis atsako: „Negaliu, nes ji užantspauduota!“ 12 O kai ji duodama nemokančam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ tas atsako: „Nemoku skaityti!“ (Iz 29,11-12)

Šv. Korane rašoma:

„Jie sekė pasiuntiniu, nemokytu Pranašu.“ (Šv. Koranas 7:158)

Pagal liudijima, po angelo Gabrielio paliepimo Skaityk, Muhamedas atsakė kad jis negali (nemoka) skaityti. Būtina pažymėti kad 6 amžiuje dar nebuvo arabiškos Biblijos versijos. Beto Pranašas Muhamedas buvo beraštis. Jo vienintlis mokytojas buvo jo Kūrėjas, Visagalis Allah.

Bet kokiam žmogui nėra sunku suprasti, kad šie įrodymai višikai atitinka Pranaša Muhamedą ir net nereikia išvedinėti visokių interpretacijų, bei ieškoti užslėptų minčų. Betgi dauguma vistiek nors ir matydami aiskius faktus, vistiek nenori to pripažinti. Gal baimindamiesi bausmės, kuria Visagalis Allah ispėja tuos kurie nevykdys pranašo paliepimų. Lyg jei prieš kažką užsimerksiu, tai ir neivyks.

19 Jei kas nors neklausys žodžių, kuriuos pranašas kalbės mano vardu, aš pats pašauksiu jį už tai atsakyti. 20 O pranašas, drįstantis tarti mano vardu pranašavimą, kurio aš jam neįsakiau tarti, ar kalbantis kitų dievų vardu, turi mirti.’ 21 Galbūt tu klausi: ‘Kaip galima žinoti, kad tas pranašavimas nėra VIEŠPATIES ištartas?’ 22 Jeigu pranašas kalba VIEŠPATIES vardu, bet pranašavimas neišsipildo ar nepasitvirtina, to pranašavimo VIEŠPATS nėra ištaręs. (Pk. Ist. Kn, 18: 19-22)

Atkreipkime dėmesį į „žodžių, kuriuos pranašas kalbės mano vardu“. Kai mes skaitome Šv. Koraną, visada pradedame tokais žodžiais: Bismillahi ar Rahmani ar Rahim., ką reiškia Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Ir dabar bet kuris musulmonas pradėdamas bet kokį darbą visada jį paskiria Allah, mūsų Gailestingajam, Maloningajam Kūrėjui. Tuo tarpu krikščonys tai daro vardan Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios, kur ir tėvas ir sūnus ir dvasia yra atskiri individai.

Iš Pakartotino Istatymo Knygos radome nemažai įrodymu, pagal kuriuos matome kad Muhamedas o ne Jėzus esąs tas pranašas, kaip kad Mozė buvo.

Taip pat iš Biblijos galime sužinoti, kad žydai dar iki šiol laukia pranašo. Pagal Joną skaitome:

19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ (Jn, 1:19-21)

24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ (Jn, 1:24-25)

Mus domina paskutinis klausimas: Tai gal tu pranašas? Į klausimą buvo atsakyta ne. Bet gana idomu toliau. Atkreipiame dėmesį, kad Jonui buvo užduoti trys klausimai, į kuriuos visus buvo neigiamas atsakymas. Taigi:

1. Ar tu Mesijas? Ne 2. Ar tu Elija? Ne 3. Ar tu paranašas? Ne

Betgi Mato evangelijoje galima rasti tokius žodžius

12 Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus.“ 13 Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją. (Mt, 17:12-13)

Tai vienas iš Bibljos iškraipymo pavyzdžių. Bet palikime šį nesutapimą, nes jų galime rasti ir daugiau.

Krikščonis domina pirmiausi du klausimai, bet kaip patvirtimą, kad žydai laukia kelių išpranašavimų, skaitome: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“

Gana aiškiai galim matyti, kad žydai žino apie Mesijaus (Kristaus) atėjimą, Elijo (Jono Krikštytojo) atėjimą, ir pranašo (?) atėjimą.

Įsigilinus daugiau, Biblijoje randame net mūsų Pranašo vardą, bet tai pasiekiama tik tiems kurie studijuoja Senajį Testamenta hebrajų kalba, tik dėja tai vistiek atmeta ar nuslėpia. Originalia hebrajų kalba parašytoje Giesmių giesmės knygos 5 skyriuje 16 eilutėje galime rasti žodį muhammudin, kas plačai vartojamuose vertaluose, verčamas kaip viskas jame yra palaima. Lietuviškas variantas būtų toks:

16 Jo žodžiai ­ saldybė, ir visas jis ­ malonumas! (Gg, 5:16)

Originaliu vertimu tai skambėtų „tas kuris vertas pagyrimo“, ką iš arabų kalbos išvertus ir reiškia Muhammad.

Mes musulmonai neneigiame, nei kad Jėzus buvo Pranašas, nei ginčjames dėl gausybės apreiškimų apie jį, mes tik sakome, kad Pakartotino Istatymo Knygoje bei kitose Biblijos vietose minimas ateisiantis pranašas esąs ne Jėzus, bet Muhamedas , Allah pasiuntinys, ir nereikia to neigti bei slėpti.

Ir Allah žino geriau!