ŠIRK: DIDŽIAUSIA NUODEMĖ

Vertė: Rimante, Paimta is http://www.allaahuakbar.net/širk/

 

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas - visa tai yra baisūs nusikaltimai vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai - sunkiausi įmanomi nusikaltimai, kokie gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus: tai širk.

Be abejo, minėti nusikaltimai yra siaubingi, bet lyginant su širk jie nublanksta. Kai žmogus nužudo, išprievartavo ar pavogė, neteisingumas yra įvykdomas prieš žmogų. O kai žmogus įvykdo širk - neteisingumas yra nukreiptas tiesiogiai prieš Kūrėją.

Širk - tai didžiausias Dievo įžeidimas, baudžiamas amžinomis kančiomis. Ar mes turime teisę įžeisti Allah (T), žinant, kad Jis mums suteikia viską, ką mes turime, Jis vienintelis yra visko kūrėjas?

KAS TAI YRA - ŠIRK?

Lingvistine prasme, širk reiškia partnerystę, dalinimąsi ar asocijavimą. Bet islame širk reiškia kitam suteikti tai, kas priklauso tik Allah (T). Tai reiškia, kad jei Allah (T) kūriniams mes priskiriame Jo galias ar bruožus, tai galu gale veda link kito garbinimo šalia Allah (T).

Mes esame sukurti dėl tam tikros priežasties. Ji yra nurodyta Korane: „Aš sukūriau džinus ir žmones niekam kitam, kaip tik Manęs garbinimui" [51:56].

Taigi, mūsų egzistavimas šioje žemėje yra skirtas Allah (T), Vienintelio garbinimui. Darydamas širk, žmogus neigia savo paties sukūrimo prasmę. Dievo akyse tai yra sunkiausia ir nedovanotina nuodėmė.

Allah (T) sako: „Iš tikrųjų, Allah neatleis tiems, kas asocijuos (širk) Jį su kitais, bet Jis atleis, kam tik tai panorės“ [4:48].

Tai reiškia, kad viskas gali būti atleista, išskyrus širk. Nors neteisinga manyti, kad tas, kuris įvykdo širk, yra galutinai žuvęs. Juk Allah (T) yra Visa Atleidžiantis. Jei asmuo padaro širk, bet vėliau gailisi, Allah (T) priima atgailą ir atleidžia. Bet jei žmogus nesigaili dėl to, kol yra gyvas, tada Teismo dieną Allah (T) jo nepasigailės. Pragaro ugnis jam bus amžina.

Žmonės turi suprasti ir tai, kad darydami širk jie kenkia patys sau. Juk niekam kitam, o jiems patiems teks atkentėti už savo nuodėmę.

ŠIRK KILMĖ

Pradžioje visą žmoniją buvo vieninga bendruomenė, bet vėliau širk palaipsniui ja užvaldė:

„Žmonija buvo vieninga Umma, tuomet Allah atsiuntė Pranašus skleisti gerą žinią ir įspėjimus.“ [2:213]

Ibn Abbas (RAA) pasakė: „Tarp Adomo ir Nojaus buvo dešimt kartų, visos jos vadovavosi tiesa, vėliau tai pasikeitė. Taigi, Allah atsiuntė Pranašus, kaip geros žinios ir įspėjimų skelbėjus.“ (At-Tabari, Bukhari)

Allah (T) apreiškė Pranašui ( ): „Aš sukūriau visus savo tarnus po viena religija (laisva nuo širk). Tada velniai pas juos atėjo ir nuvedė juos klaidingu keliu (nuo Tikrosios religijos). Jie pavertė neteisingu tai, ką aš padariau teisingu, ir jie įsakė žmonėms garbinti šalia manęs kitus dievus, ką aš buvau uždraudęs.“ Papasakota Iyaadh ibn Himaar al-Mujaašiee. (Muslim)

Pranašas ( ) pasakė: „Kiekvienas vaikas gimsta Fitros būsenoje (gimsta išpažinti Tikrąja religija), bet jo tėvai pavertė jį žydu, ar krikščioniu, ar pagoniu.“ (Muslim, Bukhari)

Tai paneigia tuos istorikus, kurie teigia, kad Kainas ir jo palikuonys buvo ugnies garbintojai, bei tuos filosofus ir ateistus, kurie sako, neva širk yra „užprogramuotas“ pačiame žmoguje.

Svarbu žinoti, kaip širk pradeda veikti žmones, po to, kai jie gimsta Tikrosios religijos išpažinėjais.

Allah (T) pasakė apie Nojaus (SA) žmones:

„Ir jie pasakė: Tu neturėtum apleisti savo dievų, nei Wadd, nei Suwaa, nei Yaghooth, nei Nasr (stabų vardai)“ [71:23].

Pasakojama, kad jie visi (Wadd, Suwaa, Yaghooth, Nasr) buvo atsidavę Tikrosios religijos sekėjai. Bet jiems mirus, Šėtonas pašnabždėjo žmonėms, kad jie atsisėstu ant jų kapų. Tiems, kurie taip padarė, Šėtonas pasiūlė garbinti juos kaip dievaičius, įtikindamas juos, kad tai - teisingas elgesys ir už tai jie bus apdovanoti po mirties. Tuomet Šėtonas trečdaliui Nojaus (AS) kartos pasiūlė garbinti kitus dievus šalia Allah (T) ir pasakė, kad tai darė jų protėviai.

Todėl Allah (T) atsiuntė jiems Nojų (AS), taip norėdamas priminti, kad niekas negali būti garbinamas šalia Jo. Deja, tik keletas atsiliepė į Nojaus (AS) žodžius.

Ibn Abbas papasakojo: „Iš tikrųjų, šie penki vardai buvo teisieji vyrai iš Nojaus žmonių. Kai jie numirė, Šėtonas pašnabždėjo žmonėms padaryti statulas, ir rinktis prie jų mirusiems atminti, ir jie tai padarė. Bet nei vienas iš jų negarbino tų statulų, kol jie mirė ir buvo pamirštas statulų pastatymo tikslas. Bet vėlesnės kartos pradėjo garbinti juos (statulas).“ (Bukhari)

Panašiai rašoma ir At-Tabari, bei kitu hadisuose, papasakotuose Pranašo ( ) pasekėjų:

„Abdullaah ibn Humaid girdejo Abu Muttahar sakant: Yazeed ibn al-Muhallab minėjo Abu Jafar al-Baaqir‘ ui: „Jis buvo nužudytas vietoje, kur kiti dievai šalia Allah yra garbinami“. Tada jis paminėjo Wadd ir pasakė: „Wadd buvo musulmonas, labai mylimas savo žmonių. Kai jis mirė, žmonės pradėjo rinktis aplink jo kapą Babelio žemėje, liūdėdami ir gedėdami. Tada Iblis pamatė juos liūdinčius ir gedinčius, pasivertė žmogumi ir priėjęs prie žmonių pasakė: Matau, kad jūs gedite ir liūdite jo. Tai kodėl jums nepadarėte jo atvaizdo (statulos) ir nepastatėte jo ten, kur jūs renkatės, kad tas šis primintų jums apie jį. Taigi žmonės pasakė: Taip; ir jie padarė jo atvaizdą ir pastatė šį ten, kur žmonės renkavosi, tam, kad prisimintų mirusįjį.“ Tada Iblis pamatė, kad žmonės pasidavė jo klastai ir nusprendė dar labiau juos sugundyti. Iblis pasakė žmonėms: „Kodėl jums kiekvienam nepasidaryti po panašų atvaizdą ir nepastatyti jo savo namuose, kad dar dažniau jį prisimintumėte.“ Ir jie vėl pasakė „taip“. Ir jau kiekvienuose namuose buvo po atvaizdą, kuriuos žmonės garbino.“

Todėl Allah (T), Išmintingasis, atsiuntė Muhammedą ( ), kaip paskutinį Pranašą, tam, kad jis uždraustų žmonėms elgesį, kuris vestų į širk - didžiausią nuodėmę.

ŠIRK KATEGORIJOS

Širk gali būti skirstomas į tam tikras kategorijas:

Asocijavimas - kaip musulmonai, mes tikime, kad Allah (T) vienintelis kontroliuoja ir valdo Visatą. Tie, kurie asocijuoja Allah (T) su kitais, tiki, kad Allah (T) yra Kūrėjas, bet kartu tiki, kad ir „kiti“ dalyvauja pasaulio valdyme. Klasikinis pavyzdys šiuo atveju būtų Trejybės supratimas krikščionybėje. Krikščionys tiki, kad kitos Trejybės dalys - Jėzus (as) ir Šventoji Dvasia taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį, jiems priskiriamos funkcijos, priklausančios tik pačiam Dievui. Hinduizmas taip pat gali būti šio širk pavyzdžiu, nes ten yra šimtai skirtingų gyvenimo aspektų besirūpinančių dievų.

Deja, kai kurie musulmonai taip pat savo veiksmais daro širk, kai įvairiems šventiesiems prašo pagalbos. Vienas iš tokių šventųjų yra Abdul-Qadir al-Jeelanee, kurį jie vadina Al-Ghawth-e-Azam (didžiuoju pagalbos teikėju).

Neigimas - amžių bėgyje daug įvairių filosofijų neigė Dievo egzistavimą (pvz.: Budizmas). 18-tame ir 19-tame amžiuje dalis mokslininkų ir filosofų teigė, kad Dievas - tik žmogaus vaizduotės vaisius. Neigdami Aukščiausiosios Jėgos egzistavimą, jie save laikė savo likimo šeimininkais.

Sužmoginimas - tie, kurie priskiria Allah (T) žmogaus savybes, daro širk. Čia vėlgi kaip pavyzdys gali būti krikščionybė. Biblijoje galime rasti daugybę pavyzdžių, kai Dievui yra priskiriamos žmogiškosios savybės. Būties knygoje rašoma, kad Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintą dieną ilsėjosi. Kitose vietose rašoma, kad Dievas net gailėjosi dėl kai kurių savo minties ar poelgių. Hinduizmo dievas šiva net vaizduojamas su vyriškomis genitalijomis.

Korane rašoma: „Nėra nieko panašaus į Jį ir Jis mato bei girdi viską.“ [42:11]

Sudievinimas - tai viena iš širk formų, kai žmonės, religiniai lyderiai yra sudievinami (pvz.: Jėzus, Buda, Rama, Zaroastra ir kt.).

Didysis širk - kaip musulmonai, mes tikime, kad visos šlovinimo formos turi būti skirtos tik Allah (T). Tie žmonės, kurie savo maldas skiria kitam, nei Allah (T), daro didįjį širk. Tokiais veiksmais jie save pasmerkia amžinosioms kančioms.

Šlovinimas krikščionybėje yra skirtas dažniausiai Dievui, bet krikščionys neretai meldžiasi prieš Kristų, Mariją, šventuosius, statulas... Deja, kai kurie musulmonai taip pat yra puolę į šį blogį. Tūkstančiai, jei ne milijonai musulmonų atlieka piligrimystę link šventųjų žmonių kapų. Prie jų žmonės atlieka veiksmus, kurie reiškia širk: prie kapų meldžiasi, aukoja aukas, vaikšto aplink kapus. Daugelis jų prašo numirusių šventųjų padėti susilaukti palikuonių ar net atleisti jų nuodėmes! Nors Allah (T) liepė mums: „Sakykite: Iš tiesų, mano malda, auka, mano gyvenimas ir mirtis yra skirti Allah, Pasaulio Valdovui“ [6:162]

Mažasis širk - Mahmood bin Lubayd papasakojo, kad Pranašas ( ) pasakė: „Yra vienas dalykas, dėl kurio aš bijau už jus, tai yra mažasis širk“. Bendradarbiai paklausė: „O Allah Pranase, kas yra mažasis širk?“ Jis atsakė: „didžiavimasis savimi, nes Teismo dieną Allah (T) pasakys žmonėms, kai jie bus gavę savo atlygį: „Eikite pas tuos, prieš kuriuos jūs didžiavotės žemėje ir pažiūrėkite, ar gausite bent kokią atlygį iš jų.“ (Autentiškas Bukhari, Tabari)

Gerus darbus turime atlikti dėl Allah (T) malonės ir ne dėl to, kad kiti mus pamatytų ir palinkėtų. Mažasis širk gali pasireikšti ir maldų laimėjimu, tikintis, kad jos bus išklausytos dėl mūsų „šventumo“.

Širk asmeninis elgesys gali būti sunkiausias širk tipas, nes jis daromas ne kitiems rodyti, o vien tam, kad patiems gerai jaustumės. Tai savanaudiškumas, egoizmas ir nepakantumas. Tai, kai mes neatsisakome savo troškimų ir pasaulinių malonumų dėl Dievo nuostatų.

KAIP IŠVENGTI ŠIRK?

Yra keletas dalykų, kuriuos galite daryti, kad išvengtumėte širk:

Stenkitės pažinti Allah (T). Kuo geriau jūs pažinsite Kūrėją, tuo mažiau Šančių daryti širk. Pavyzdžiui, supratę Dievo savybes ir šventumo požymius, jūs galite lengviau atpažinti ir išvengti šio nusikaltimo.

Laikykitės islamo tikėjimo, o ne pa protiškų arba kultūrinių tradicijų. Musulmonai turi garbinti ir laikytis tik Allah (T), atsisakant šeiminių tradicijų ar kultūrinių normų, kurios prieštarauja islamo tikėjimui.

Stenkitės mokytis Korano ir Pranašo ( ) sunnah. Žinodami, ką Dievas sako apie širk ir kaip Pranašas ( ) gyveno, galėsite lengviau atpažinti ir išvengti šio nusikaltimo.

Melskitės tik Allah (T) ir nieko jam netaikykite. Niekada nėra per daug maldauti Dievą, bet turime būti tikri, kad visos mūsų maldos yra skirtos tik Jam.

Išvengdami širk mes apsaugosime ne tik savo pasaulinį gyvenimą, bet ir ateitį. Todėl musulmonai turėtų vengti bet kokio veiksmo, kuris galėtų vesti link širk.